Savo knygoje, parašytoje poezijos ir prozos sandūroje, feministė ​​aktyvistė ir rašytoja Daria Serenko kalba apie žmones, kurie tradiciškai buvo ignoruojami – moteris, dirbančias valstybinėse kultūros įstaigose. Jų balsai girdimi naujajame leidime, juos papildo kitų mergaičių istorijos: tų, kurios pabėgo iš institucijų, ir tų, kurios yra priverstos jose likti.