Paryžiaus priemiesčio ligoninės geriatrijos skyriuje miršta pagyvenusi moteris, serganti Alzheimerio liga. Jos dukra, rašytoja Annie Ernaux, sunkiai susidorodama su netektimi, pradeda naują knygą, kurioje pasakojama vienos moters gyvenimo istorija – moters, gimusios neturtingoje normanų šeimoje prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir visą gyvenimą stengusios peržengti savo klasės ribas. „Manau, kad rašau apie savo motiną, nes atėjo mano eilė ją atvesti į pasaulį“, – savo žygdarbį aiškina Ernaux, laiške scena po scenos pasakodama apie motinos gyvenimą iki mirties, su biografės abejingumu apmąstydama atskirus jų sudėtingų santykių epizodus ir dukters, likusios vienos su nepataisoma netektimi, nepaguodžiamumą.