Svarbi paroda „Maskva–Berlynas / Berlynas–Moskau. 1900–1950“ buvo surengta Puškino galerijoje ir Dailės muziejuje Berlyne (1995/1996 m.) ir padarė didelę įtaką Rusijos meno suvokimui užsienyje. Ji tęsė naują sintetinių konceptualių parodų, apimančių dailę, architektūrą, literatūrą, dizainą, teatrą, kiną, fotografiją ir muziką, tendenciją, tyrinėjant sąsajas, įtakas, trauką ir atstumtumą. Jos atidarymui ne kartą grėsė ekonominės, cenzūros ir politinės priežastys. Parodoje atsekta evoliucija nuo avangardo meno iki XX amžiaus totalitarinių režimų estetikos, kai Rusijos avangardas buvo ne kartą permąstomas. Šaltojo karo situacija turėjo įtakos susidomėjimo juo atsiradimui Vakaruose, prisidengiant „Didžiojo eksperimento“ vėliava. Vėliau avangardas tapo revoliuciniu, o vėliau ir eksportuojamu menu – tiek muziejuose, tiek tarptautiniuose aukcionuose (prieš tai kulminacija tapo to paties pavadinimo paroda „Didžioji utopija“ 1992–1993 m.). Autorius nagrinėja politikos ir meno santykį, kolektyvinės kultūrinės atminties formavimo procesus, kurių kūrime aktyviai dalyvauja žiniasklaida, ir galimybę rašyti transnacionalinę meno istoriją.