XIX ir XX amžių sandūroje Europoje atsirado naujas menininkų saviorganizacijos formatas – nepriklausomos parodų asociacijos.

Šio radikalaus institucinio poslinkio pavyzdžiai buvo nauji salonai Paryžiuje („Marso laukai“ ir „Rudens“) ir secesijos vokiškai kalbančiose šalyse (Miunchene, Vienoje, Berlyne). Tuo pačiu metu Rusijoje menininkai, kritikai ir meno veikėjai, tokie kaip Benois, Diaghilevas, Grabaras, Korovinas, Pasternakas, Polenova, Rerichas, Serovas, Somovas, Etingeris, Jakunčikova ir vėliau kiti, pradėjo aktyviai domėtis naujomis išraiškos kalbomis ir parodų praktikomis Europos šalyse ir kartu siekti pripažinimo tarptautinėje scenoje. Šioje knygoje autorius nagrinėja jų parodų trajektorijas, siekdamas parodyti, kaip secesijų, kaip modernistinių darinių, kultūra ir vertybės paveikė menininkų gyvenimą ir karjerą, ir pristatyti keletą svarbiausių jų kūrybos epizodų per naują prizmę.

Alexandra Timonina (g. 1994 m., Maskva) – tyrėja, menotyrininkė ir muziejininkė. Ji dalyvavo organizuojant daugiau nei dešimtį tarptautinių parodų projektų. Ji dirbo Venecijos bienalės viešųjų programų skyriuje (2017–2023 m.), Pinault kolekcijoje ir kitose institucijose. Ji publikavo straipsnius žurnaluose „Journal of Curatorial Studies“, „ARTMargins“, „Venezia Arti“. 2022–2024 m. ji dėstė Ca’ Foscari universitete, kur taip pat įgijo meno istorijos daktaro laipsnį (2022 m.).