Pasakos yra tiesioginis kolektyvinės pasąmonės psichinių procesų atspindys, todėl jos pranašesnės už bet kokį kitą mokslinių tyrimų šaltinį. Pasakose archetipai pateikiami paprasčiausia, gryniausia ir glaustiausia forma, taip suteikiant archetipiniams vaizdiniams raktą į kolektyvinėje psichikoje vykstančių procesų supratimą.

Mituose, legendose ir kitoje išsamesnėje mitologinėje medžiagoje mes suprantame pagrindinius žmogaus psichikos struktūrinius darinius (modelius), suvokdami juos per kultūrinius sluoksnius. Pasakose šių specifinių kultūrinių sluoksnių yra gerokai mažiau, todėl jos aiškiau atspindi pagrindinius psichikos modelius.