1937 m. italų kritikas, meno teoretikas, rašytojas, žurnalistas ir menininkas Carlo Belli su savo draugais Peppino Ghiringhelli, Alberto Sartoris ir Fausto Melotti keliavo į Paryžių. Dienomis jie aplankydavo Pasaulinės parodos paviljonus, muziejus ir privačias galerijas, lankydavosi pas Paulo Guillaume'o ir Wassily Kandinsky našlę, o vakarais lankydavosi spektakliuose ir pietaudavo su menininkais ir meno prekeiviais. Belli visus šių svaiginančių dienų įvykius užrašydavo savo dienoraštyje.

Carlo Belli (1903–1991) buvo italų meno kritikas, meno teoretikas, rašytojas, žurnalistas, muzikologas ir menininkas. Nuo 1920-ųjų jis daug publikavo, rašydamas apie tapybą, architektūrą ir šiuolaikinį meną. Jis bendradarbiavo su Milano „Galleria Million“ ir po Antrojo pasaulinio karo dirbo Romos leidiniuose. Jis geriausiai žinomas kaip „Kn“ (1935), teksto, laikomo pagrindiniu teoriniu italų abstrakčiojo meno manifestu, autorius. Jo darbai ir archyvas saugomi Trento ir Rovereto modernaus meno muziejuje.