Komentuojamas pasakojimo „Aušros valanda“ leidimas, antroji trilogijos dalis „Kelias eina į tolį...“. Autorė Alexandra Yakovlevna Brushtein šią istoriją pradėjo rašyti 1958 m. Jai jau buvo septyniasdešimt penkeri metai, nuo aprašytų įvykių praėjo gerokai daugiau nei pusė amžiaus.
Jos miestas, istorijos miestas (Vilna, dabar Vilnius) per šiuos metus išgyveno du pasaulinius karus ir Holokaustą, o pasakojimo pasaulis nugrimzdo į praeitį, žuvo XX amžiaus katastrofų ugnyje. Tačiau rašytoja sugebėjo – su meile ir enciklopediniu tikslumu – atkurti savo paauglystės miestą ir pasaulį. Visi knygoje aprašyti įvykiai yra patikimi, kiekvienas veikėjas – nepriklausomai nuo jo vietos ir svorio knygoje – turi tikrą prototipą, kurio vardą ir pavardę dažniausiai nešioja.
Tai leido komentarų autorei Mariai Gelfond archyvuose rasti ne tik patvirtinimą apie asmens egzistavimą, bet ir atsekti jo istoriją, sužinoti, kaip jis gyveno prieš knygoje aprašytus įvykius, jų metu ir po jų.