Šią knygą autorius sumanė kaip vadovėlį, tačiau prie jos besidarbuojant ji virto išpažinimi žmogaus, kuris savo gyvenimą investavo į prarastą, bet ne mažiau įdomią materiją – rusų kultūros studijas. Sergantis sergančios sistemos produktas, rusų kultūra pasmerkta žūti kartu su sistema. Rusijos civilizacija, anot Dmitrijaus Bykovo, dar kurį laiką gali funkcionuoti – instituciškai ar fiziškai, bet ne turinio prasme. Projekto turinys išnaudotas; jis priėjo prie logiško ir neišvengiamo savęs sunaikinimo. Viskas, dėl ko Dievas toleravo Rusiją, visiškai išėjo, išnyko arba tiesiog išmirė. Tai reiškia, kad autorius turi susidoroti su užbaigtu procesu – tai esminė siūlomo tyrimo naujovė. Studijuoti galima tik baigtą procesą: šiandien yra optimalus metas analizuoti rusų kultūrą, tai patvirtina ir visame pasaulyje išaugęs susidomėjimas ja. Argi ne pagrindinis visos literatūros – ypač biografinės – tikslas suprasti, kodėl ji taip baigėsi? Naujoji Dmitrijaus Bykovo knyga žiauriai karti, bet kartu tokia gyva, tokia aistringa ir karšta, kad įsiveržia abejonė: ar pats autorius visiškai tiki jos pagrindiniu postulatu apie rusų kultūros mirtį?..