Nebaigtą Blake'o romaną „Sala Mėnulyje“ (apie 1784 m.) galima drąsiai vadinti ankstyvąja Blake'o proza. Jis labai toli nuo pranašiško patoso ir naminės metafizikos, būdingos jo „apšviestoms knygoms“; čia turime nesąmonių persmelktą anglišką vodevilį su lengvabūdiškais kupletais.

Tapydamas XVIII a. pabaigos Londono inteligentijos grupinį portretą, satyrikas Blake'as entuziastingai tyčiojasi iš bažnyčios, filosofijos (ir kitų mokslų), volterizmo, tapybos, medicinos, mados, maro, Parlamento, aristokratijos ir, žinoma, gerosios senosios Anglijos – net ir tada mitinės! – su jos ekscentriškais personažais.