Dienoraščius šiam leidiniui parūpino Egodokumentų tyrimo centras „Prozhito“. Knygoje – septyni jaunuolių, gimusių 1943–1948 m., dienoraščiai. Publikavimui atrinkti tekstai įdomūs tuo, kad juose užfiksuota autorių jaunystė sutapo su sovietinės istorijos atlydžio laikotarpiu. Šis sudėtingas ir dviprasmiškas laikotarpis apėmė tokius įvykius kaip jaunimo ir studentų festivalis 1957 m., Naujosios TSKP programos priėmimas 1961 m., 1962 m. Kubos raketų krizė, atvedusi pasaulį prie branduolinio karo slenksčio, galingų hidroelektrinių statyba pirmoje 1960 m. Chruščiovas, pasiekimai ir proveržiai moksle ir mene bei daug daugiau, kas sukuria nepakartojamą atmosferą, kurią galima pajusti skaitant. Jei dienoraštį suvoktume kaip informacijos apie laiką šaltinį, tai šios informacijos reikėtų ieškoti ne tik istorinių faktų ar kasdienio gyvenimo detalių sąraše, bet pirmiausia pačioje autorių asmenybėje – „užsirašinėdami“, jie fiksuoja savo laiką palikuonims.