Penki vyrai ir dvi moterys tampa laivo sudužimo aukomis ir atsiduria negyvenamoje saloje, kurioje gyvena akli paukščiai ir milžiniški driežai. Netekę vandens, maisto ir vilties būti išgelbėti, herojai priversti stoti prieš ne tik artėjančią mirtį, bet ir savo praeitį, nuo kurios jie bandė pabėgti. Dabar ši praeitis juos persekioja sapnuose ir haliucinacijose, beveik neatskiriamuose nuo realybės.

Sekdamas kelią, kurį kiekvienas iš jų pasirinks prieš mirtį, ir apšviesdamas tamsiausius jų sielos kampelius, Stigas Dagermanas (1923–1954) tyrinėja kaltės, baimės ir vienatvės prigimtį. Romanas, parašytas vos per dvi savaites 1946 metų vasarą, tapo švedų modernizmo manifestu ir pavertė autorių kultiniu rašytoju.

„Šios knygos neįmanoma perskaityti ir likti nepaliestam, nesuabejojus savo pažiūromis ir įsitikinimais“. Žanas Mari Giustavas Leklezio