Hansas Beltingas (1935–2023) pelnytai laikomas iškiliu XX a. antrosios pusės – XXI a. pirmojo ketvirčio meno istoriku ir teoretiku. Nedaug jo tekstų išversta į rusų kalbą, tačiau vargu ar yra šiuolaikinio meno tyrinėtojas, kuriam šis vardas nieko nereikštų.

Ši knyga sudaryta iš dviejų leidimų: vokiečių kalbos versijos „Meno istorijos pabaiga“ (1995) ir anglų kalbos versijos „Meno istorija po modernizmo“ (2003), kurioje autorius atnaujino nemažai savo minčių. Nepaisant kiek skambaus originalaus pavadinimo, savo knygoje Beltingas nerašo apie apokaliptines laiko pabaigos vizijas ar apie istorinio proceso pabaigą. Ne mirtis, ne pabaiga, o atgimimas – štai kas jį iš tikrųjų domina.

Savo tyrime mokslininkas bandė suformuluoti pagrindinius naujos disciplinos principus, kurie, jo nuomone, turėtų pakeisti pasenusį klasikinio meno mokslo metodą. Tūkstantmečio sandūroje įvykusios pasaulinės transformacijos paskatino jį sukurti naują požiūrį į aktualių klausimų, susijusių su šiuolaikinio meno proceso raida, sprendimą, taip pat į nuoseklų praeities epochų palikimo pervertinimą.