Romano veiksmas vyksta vieną dieną, 1927 m. birželio 10 d.
Berlyno gatvėse susikerta daugybė veikėjų – tiek istorinių, tiek išgalvotų. Tarp jų – Robertas Musilis, Otto Dixas, Werneris Heisenbergas, Anita Berber, Vladimiras Nabokovas, Käthe Kollwitz, Ludwigas Mies van der Rohe, Rosa Luxemburg drugelio pavidalu, someljė, žudikas, prostitutė, kišenvagis ir keli vaiduokliai. Žvilgčiojame į vyrų, moterų ir vaikų protus, stebime jų judesius, neatitikimus tarp jų ketinimų ir veiksmų, jų vertybių ir darbų. Matome viltį, matome apgaulę ir matome mirtį. Romane naudojami įvairūs stiliai ir technikos: sąmonės srauto rašymas, stenogramos, kino kronikos, scenarijai, pjesės, eilėraščiai ir nuotraukos, o paskutinė pastraipa vėl ir vėl persidengia, apverčiama ir kartojama, kol tekstas tampa tik juoda sruva.
Olsenas aprašo sudėtingą istorinį momentą (Hitleris atėjo į valdžią po šešerių metų) – mirtino populizmo iškilimą tuo metu, kai atrodė, kad viskas įmanoma, o ateitis ranka pasiekiama.