Deniso Beznosovo romanas „Buveinės įrodymai“ – tai polifoninė meditacija apie katastrofą ir totalitarizmą. Balsų choras, supintas iš monologų, sąmonės srautų, kino kronikų ir propagandinių vaizdo įrašų, fiksuoja sunaikinimo istoriją. Tikri reiškiniai išvedami iki ribos, tai, kas vyksta, prieštarauja įprastai logikai. Katastrofos situacijoje esantis pasaulis atrodo susiskaldęs, ir skaitytojas turi savarankiškai susidaryti visumos vaizdą. Tekste vaizduojami realūs veikėjai – dokumentinių filmų kūrėjas Ivensas, menininkai Gerhardas ir Kleinas, senstantis aktorius Busteris K. ir baldų dizaineris Wegneris. Tačiau pagrindinė jo medžiaga yra keturių bevardžių žmonių, kurie atsiduria užrakinti, netekę galimybės kada nors palikti savo prieglobstį, polilogas.