„Visada norėjau rašyti. Pasąmoningai. Nesitikėdamas, kad iš to išeis kažkas vertingo. Bet viskas pradėjo klostytis. Iš pradžių nuvalkioti straipsniai. Paskui geresni. Išsiugdžiau savo stilių. Visada mėgau tą „pakylėtą“ būseną, tarsi sėdėtum prie audimo staklių ir formuotum savo mintis į įdomius žodinius modelius.

Nesuprasdamas tapau blizgančių žurnalų apžvalgininku, rinkodaros bendruomenės portalo tinklaraštininku. Tai buvo riebūs ir nerūpestingi metai nuo 2008 iki 2018 metų. Apakinti vartotojiškumo ir ydų, nepastebėjome, kas iš tikrųjų vyko mūsų šalyje. Buvo labai patogu gyventi Minsko centre, leisti laiką Oktiabrskajos gatvėje ir ignoruoti tai, kas vyko KGB požemiuose vos už kelių šimtų metrų.

Ačiū Dievui, išvydome šviesą! Dabar esu saugus. Ir kai žmonės klausia manęs, kodėl nusprendžiau rašyti dienoraštį, ar ne, ar esu mazochistas, kad noriu vėl pasinerti į šias patirtis? Turiu tik vieną atsakymą: turime liudyti...“ visus nusikaltimus, įvykdytus po 2020 m. rinkimų. Jei tai būtų buvę padaryta laiku iki 2020 m., visiškai įmanoma, kad tokio lygio smurto, sulaužytų gyvenimų ir karčių ašarų būtų buvę galima išvengti.“ (Aleksandras Demidovičius)