Borisas Borisovičius Božnevas (1898–1969) buvo vienas originaliausių rusų diasporos poetų, pirmosios emigracijos bangos jaunosios kartos atstovas, prancūzų „prakeiktų poetų“ ir rusų filosofinių lyrikų ideologinis įpėdinis. Božnevas taip pat domėjosi muzika ir piešimu, dalyvavo samizdate. Jis draugavo su prancūzų avangardo menininkais ir rusų socialistiniais emigrantais.

Šiame leidime pateikiami atrinkti kūriniai iš autoriaus poetinio klestėjimo laikotarpio – kūriniai, parašyti 1920-aisiais Paryžiuje. Božnevas ir jo lyrinis herojus, pasinėrę į įtemptą šiuolaikinių laikų socialinę atmosferą, užsikrečia miesto šurmulio karštine. Patyrę sąmonės krizę, jie visapusiškai išgyvena polifoninę pasaulio suvokimo esmę.
Kai kurie eilėraščiai ir ciklai pirmą kartą publikuojami autografais A. M. Gorkio pasaulinės literatūros instituto Rankraščių skyriuje.