Šis žavus veikalas apie radikalų meninį avangardą Niujorke XX a. pradžioje nagrinėja temą neįprastu kampu. Jame neignoruojami tokių menininkų kaip Marcelis Duchampas, Manas Ray'us ir Franzas Picabia darbai, tačiau jų „teisėti“ ir daugiausia racionalūs darbai supriešinami su baronienės Elsos von Freytag-Loringhoven, Vokietijoje gimusios poetės ir menininkės, į miesto kultūros sceną atėjusios XX a. dešimtojo dešimtmečio viduryje, „gyvybingu dadaizmu“. Ši nepriklausoma, labai kūrybinga ir seksualiai nepasotinama neurotikė pristatoma kaip to „pasiautulingo subjektyvumo“, kuris, autorės nuomone, vienintelis gali būti tikrojo avangardo mene pamatas, įsikūnijimas. Knygoje yra išsamūs komentarai ir daugiau nei 50 spalvotų iliustracijų.