Nuo pat pradžių kinas iškilo kaip nauja viešoji sfera, atspindinti svarbius amžių sandūros socialinius pokyčius, kurie buvo akivaizdūs ne tik ekranuose, bet ir žiūrovų praktikoje. Čikagos universiteto profesorės Miriam Hansen (1949–2011) knyga tyrinėja glaudų ryšį tarp ankstyvojo Amerikos kino auditorijos raidos ir verslo bei asmeninio gyvenimo transformacijos. Pirmojoje studijos dalyje autorė, pasitelkdama pavadinime vartojamą Babilono metaforą, parodo, kaip kinas, kurdamas „auditoriją“, išsprendė etniškai, socialiai ir lyčių požiūriu skirtingų grupių integravimo į vieningą vartotojišką kultūrą problemą. Antroji dalis skirta išsamiai Griffitho filmo „Netolerancija“, kuris tradiciškai laikomas šiuolaikinio filmo ir žiūrovo santykio atspirties tašku, analizei. Trečiojoje dalyje autorė nagrinėja kino žvaigždės fenomeną, remdamasi Rodolfo Valentino pavyzdžiu, analizuodama jo kultą Holivudo komercinių interesų ir naujosios moteriškos subkultūros kontekste.