Kam skirta literatūra, jei ji mūsų neišgelbėjo nei nuo Gulago, nei nuo SVO?

Menininkas puikiai nujaučia, kas bus. Malevičiaus Juodoji aikštė yra jo regėta ateitis, kurioje vyko Pirmasis pasaulinis karas, Pilietinis karas ir Gulagas.

Manau, kad dabar ne aš vienas jaučiu, kad Rusija yra juodas kvadratas.

Rusų kultūros stuburas lūžta, kaip ir prieš šimtą metų.

Literatūrai galiausiai viskas bus naudinga, net ir sulaužyta nugara. Be Kolymos nebūtų „Kolymos pasakų“. Literatūra neabejinga rašytojų likimui, jai svarbūs tik tekstai. Tekstai gims tol, kol gyva kalba.

Bet kodėl literatūra?