Olga Romanova, žinoma žmogaus teisių aktyvistė ir žurnalistė, staiga parašė bravūrišką neo-noirą. Politinį trilerį su chaoso elementais, brendimo dramą su slash fan fiction. Tai būtų tipiškas yaoi (berniukų meilė), jei ji apsiribotų vyrais, bet ne.

Veikėjai lengvai atpažįstami; jų prototipus kasdien matote savo išmaniojo telefono ar kompiuterio ekrane, net jei nenorite jų matyti. Veiksmas prasideda 1974 m. Leningrado priemiestyje, persikelia į Maskvą, Kabulą, Berlyną, Drezdeną, Sankt Peterburgą ir baigiasi labai artimoje ateityje.

Visa tai galėjo įvykti. O galbūt iš tikrųjų įvyko.

Linksma jauna moteris iš Ukrainos kaimo atvyksta pačioje stagnacijos eros pradžioje, kad užkariautų Šiaurės sostinę. Ji stengiasi padėti žmonėms, yra protinga, turi tam talentą, daro svaiginančią karjerą, susidūrusi su žymia sovietų kosmonaute, pradedančia KGB karininke Drezdene, gangsteriais, TSKP Centro komiteto nariais, ministrais, šnipais ir žudikais. Niekada su niekuo nesipykdama, niekada nepažeisdama taisyklių, iki gyvenimo pabaigos ji virsta pabaisa, paskelbusi karą savo tėvynei.