Rašytojo, kritiko, poeto ir menininko Johno Bergerio (1926–2017) esė – tai ir vaiduoklių kupina kelionė po Boloniją, ir duoklė neįvardintam draugui, kuriame galima įžvelgti Giorgio Morandi, šio nerealaus miesto genius loci. Bolonijos spalvos, kvapai ir net skoniai, išsibarstę meditaciniuose užrašuose, apgaubia skaitytoją, tarsi tapdami apčiuopiami. Pasakotojas naršo geografinėje erdvėje ir atminties erdvėje, derindamas viduramžių gatvėse matytų dalykų aprašymus su apmąstymais apie miesto, šalies, tapybos ir itališkos virtuvės dvasią.