Olgos Sedakovos knyga „Vilties išmintis ir kiti pokalbiai apie Dantę“ tęsia jos ankstesnį darbą „Išversti Dantę“ (2020). Tačiau dabar kalbama ne apie Dantės vertimą į rusų kalbą, o apie jo „įgimtą ir nepamatuojamą troškimą suprasti“, apie Dantę kaip mąstytoją ir poetą-teologą.

Knyga suskirstyta į tris dalis. Pirmoje dalyje surinkti darbai, tiesiogiai susiję su „Dieviškąja komedija“. Tarp jų ypač išsiskiria pirmą kartą publikuojamas esė „Ratas, kryžius, žmogus“, skirtas Ravenos Dantės antropologijai, netikėtai atliepiančiai ankstyvosios krikščionybės mintis.

Antroje dalyje pateikiami darbai apie itališką Dantės kontekstą ir jo buvimą rusų poezijoje. Trečioji nedidelė dalis apima fragmentų iš „Naujojo gyvenimo“ vertimus ir grąžina mus į Dantės kelio pradžią. Visus vertimus iš italų ir kitų kalbų atliko autorė. Beveik visi esė, įtraukti į knygą, yra publikuojami arba pirmą kartą rusų kalba, arba apskritai pirmą kartą.

Įtraukdama į savo mintis daugelio skaitytojų ir tyrėjų — dantologų, poetų, filosofų, teologų — patirtį, Sedakovos knyga yra giliai asmeniškas ir daugeliu atžvilgių netikėtas „Dieviškosios komedijos“ skaitymas. Dialoge su tokiu didingu ir provokuojančiu pašnekovu kaip Dantė, autorė iškelia į priekį temas, kurios jai svarbios kaip poetei, filologei ir mąstytojai: viltis ir valia, išmintis ir priežastis, geometrija ir kūnas, sukurtumas ir laisvė.