„Seni ir nauji atvirukai iš anapusinio pasaulio“ – tai trumpų, ritmingų Franco Arminio prozos rinkinys, kurio meniniame pasaulyje gyvenimas ir mirtis yra natūralios žmogaus egzistencijos dalys. Savo tekstuose Arminio prisiima savotiško paštininko vaidmenį, pristatydamas atvirukus iš anapusinio pasaulio. Rinkinyje esantys trumpi pranešimai fiksuoja akimirkas prieš mirtį – paskutinį atodūsį, paskutinį žvilgsnį, paskutinį norą, paskutinį gestą – per amžinąjį meną sutaikydami skaitytoją su gyvenimo laikinumu.