Vienas ryškiausių ir originaliausių XX amžiaus menininkų, vizionierius ir atsiskyrėlis Bernard'as Réquichot (1929–1961) per savo trumpą gyvenimą sugebėjo sukurti ir išbandyti daugybę novatoriškų tapybos technikų, kurioms kritikams teko sugalvoti specialius terminus: relikvijoriai, popieriaus rinkiniai, grafiniai brūkšniai ir kt. Savo literatūrinėje veikloje jis ne mažiau įžvalgiai numatė kylančias tendencijas ir judėjimus, tokius kaip aseminis rašymas, skambi poezija ir kartojamos muzikos principai. Šiame leidime publikuojami Réquichot poezijos ir prozos tekstai, įskaitant nebaigtą fragmentišką romaną „Faustas“ – savotišką daugialypį menininko autoportretą, užimantį ypatingą vietą jo palikime. Knygoje taip pat publikuojami svarbiausi Alaino Jouffroy ir Roland'o Barthes'o straipsniai apie Réquichot. Vertėjas ir leidėjas: Viktoras Lapitsky, Andrejaus Belio ir Maurice'o Vaksmacherio premijų laureatas.