Esė, sudarančios „Beprotybės akmenį“, Čilės rašytojas Benjamínas Labatutas tęsia temą, kurią pradėjo savo bestseleryje „Kai nustojome suprasti pasaulį“: nepaisant žmonijos siekio racionalumo, mokslinės pažangos ir progreso, realybės kontūrai prieš mūsų akis nyksta, o pasaulis skleidžiasi kaip nesuvokiamas chaosas, kurio logika suprantama tik bepročiams. Reaguodamas į pastarųjų metų įvykius – pandemiją, dirbtinio intelekto naudojimą ir protestus Čilėje bei kitur – Labatutas apmąsto dabartinės naratyvų krizės priežastis, kurie žlugo dėl nesustabdomo naujojo atėjimo. Pasauliui darosi vis keistesnis, mokslinis požiūris, šalti faktai ir skaičiai negali likti vieninteliu supratimo raktu; galbūt, norėdami vieną dieną nepabusti košmare, turime dažniau klausytis savo drąsiausių svajonių.