„Menas ir iliuzija“ – tai svarbiausias žymaus XX a. meno istoriko Ernsto Gombricho mokslinis darbas, pirmą kartą išverstas į rusų kalbą. Savo laiku novatoriškas (pirmasis knygos leidimas išleistas 1959 m.), šis tyrimas išlieka aktualus ir šiandien. Mimezės, gyvybės ir gamtos bei jos meninio įkūnijimo santykio problema žmones žavėjo nuo neatmenamų laikų, ir kiekviena epocha ją nagrinėjo savaip. Kita medalio pusė – žiūrovo vaidmuo, jo vaizdo interpretacija ir gebėjimas iššifruoti menininko užkoduotas „kriptogramas“. Visus šiuos klausimus, kurie yra vienas paslaptingiausių kūrybos aspektų, pirmą kartą nagrinėjo Gombrichas veikale „Meno istorija“ (1950 m.), kuris jam pelnė pasaulinę šlovę. Nors ten jie buvo nubrėžti, „Mene ir iliuzijoje“ jie analizuojami pasitelkiant daugelį teorinių disciplinų, pirmiausia psichologiją. Įžengdamas į paslapčių ir įžvalgų kupiną teritoriją, autorius paverčia skaitytoją įtraukiančios ekspedicijos dalyviu. Ir nors tai tik iliuzija, ji labai įkvepianti. Plačiam skaitytojų, besidominčių menu, ratui, taip pat meno profesionalams ir studentams.