„Du moralės ir religijos šaltiniai“ – tai XX amžiaus socialinės ir filosofinės minties paminklas, paskutinė Nobelio literatūros premijos laureato (1927 m.), žymaus prancūzų filosofo Henri Bergsono (1859–1941), knyga. Po „Kūrybinės evoliucijos“ tai garsiausias jo kūrinys, padaręs didelę įtaką pasaulinei filosofinei, socialinei ir religinei minčiai. Knygoje nagrinėjamos uždarų ir atvirų visuomenių, uždaros ir atviros moralės bei statiškos ir dinamiškos religijos idėjos. Autorius plėtoja gilias, originalias ir pranašiškas mintis apie visuomenę, teisingumą, demokratiją, šiuolaikinei žmonijai gresiančius pavojus ir pasirinkimus, kuriuos ji turi daryti. Be Bergsono teksto, knygoje yra įvadas ir pastabos, kurios gali būti naudojamos kaip atskaitos taškai skaitytojams.

Šis leidinys skirtas socialinių ir humanitarinių mokslų studentams ir specialistams, taip pat visiems, besidomintiems giliais moralės, religijos ir socialinės raidos klausimais.