Trumpi poetiniai fragmentai, kuriuos Pier Paolo Pasolini parašė kaip įgarsinimą 1963 m. montažiniam filmui „Fury“, be vaizdų sukuria unikalų, nesenstantį „filmą vaizduotei“.

Nesusiję su septintojo dešimtmečio naujienų darbotvarke, šie eilėraščiai kviečia šiuolaikinius skaitytojus susieti su jais savo naujienas, savo karus, savo pabėgėlius ir lavonus, savo skausmą.