"Sutrama" - tai pasakojimas apie Roberto polinkį į paradoksus ir semantinį neskaidrumą, apie tai, kaip jis nuolat ironizuoja. Šis sceninis dialogas žaliajam analitikui tampa poliruotu paviršiumi, kuriame pagrindinė prasmė, kurią galima pagauti, yra paties analitiko atspindys. Neabejotinai, kaip mirtis, kad mūsų herojus - klounas-masturbatorius…