Prancūzų istorikas Michel Pastoureau tęsia savo didžiulį projektą, skirtą spalvų istorijai Vakarų Europos visuomenėse nuo Senovės Romos iki šių dienų. Leidykla „NLO“ jau išleido knygas „Mėlyna“, „Juoda“, „Raudona“ ir „Žalia“, taip pat „Velniška materija. Juostelių ir dryžuotų audinių istorija“.

Nauja knyga skirta geltonai spalvai, kuri šiuolaikinės Europos kasdieniame gyvenime yra mažai pastebima ir menkai atspindėta oficialioje simbolikoje. Tačiau taip buvo ne visada. Praeities žmonės ją laikė šventa spalva – šviesos, šilumos, turto ir klestėjimo spalva. Graikai ir romėnai jai skyrė ypatingą vietą religiniuose ritualuose, o keltai ir germanai ją siejo su turtu ir nemirtingumu.

Geltonos spalvos statuso nuosmukis įvyko Viduramžiais. Viena vertus, ji tapo kartaus tulžies ir demoniškos sieros spalva – melo, godumo, kartais net ligos ir beprotybės ženklu. Tuo pačiu metu yra ir gera geltona: auksas, medus ir prinokę varpos – valdžios, džiaugsmo, gausos ženklas. Šioms ir kitoms geltonos spalvos semantinėms metamorfozėms skirta knyga.

Michel Pastoureau yra viduramžių istorikas, Paryžiaus Aukštųjų studijų praktinės mokyklos profesorius.