„Pasakos istorinės šaknys“ yra antroji V. Ja. Proppo monografija ir kartu su „Pasakos morfologija“ vienas dažniausiai cituojamų folkloristo darbų, toliau atskleidžiantis pasakų ir mitų kilmės paslaptis.

Šioje studijoje autorius analizuoja primityvių tautų mitologiją ir aiškina pasakos kilmę kaip senovės genčių ritualų transformaciją. Mokslininkas kūrybiškai plėtoja kelias P. Sentive'o, žymaus XX a. pirmosios pusės Europos folkloro specialisto, iškeltas hipotezes ir žengia gerokai toliau nei jo pirmtakas. Proppas metodiškai atpažįsta iniciacijos apeigų pėdsakus archajiškų visuomenių liaudies pasakose ne tik Eurazijoje, bet ir Šiaurės bei Pietų Amerikoje, Afrikoje, Australijoje ir Okeanijoje.

Skaitytojas susidurs su daugybe veikėjų ir siužetinių linijų, taip pat su realiais pavyzdžiais ir nuorodomis į etnografų darbus. Daugybės folkloro elementų analizė atskleis paslaptį, kodėl pasakos prasideda tam tikrais siužetais, kokie paslėpti motyvai slypi už veikėjų veiksmų ir kaip meninė grožinė literatūra veikia žmones.