Šiuolaikinio rusų meno įtraukimas į XX amžiaus estetinės patirties kontekstą – tai pagrindinė Aleksejaus Paršikovo esė knygos užduotis. Žinomas poetas rašo apie naujas suvokimo galimybes ir netikėtas prasmių transformacijas.

Jo esė temos – poezija, fotografija, video menas, arthauzinis kinas. Herojai – Ivanas Ždanovas ir Matthew Barney, Aleksandras Jermenkas ir Liisa Roberts, Ilja Kutikas ir Tedas Hughesas, Sergejus Solovjovas ir Jevgenijus Dybskis, Aleksandras Iličeskis ir Igoris Ganikovskis.

Siekimas vienu metu parodyti skirtingus realybės lygius Paršikovui suteikia galimybę pristatyti nuostabius paveikslus iš savo jaunystės Kijeve ir Maskvos literatūrinio gyvenimo 80-ųjų pradžioje. Knygą sudaro lygiomis teisėmis fantastinis kino apysaka ir komentuotas amerikiečių poeto Michael Palmer poemos vertimas.

Ir apie ką rašytų Paršikovas, jo estetinė refleksija visada suvokia save didžiosios Europos tradicijos kontekste, kurioje Dantė, Tomas Akvinietis ir Leonardas da Vinčis yra tokie pat aktualūs, kaip ir poetai, debiutavę 1990-aisiais ar 2000-ųjų pradžioje.