„PASMERKĘ VISKAM, KĄ SKIRIA LIKIMAS“ – tai eilėraščių rinkinys autorių, su kuriais greičiausiai niekada anksčiau nesate susidūrę – poetų, tapusių emigrantais, fragmentų, išsklaidytų revoliucijų ir Pilietinio karo buvusioje Rusijos imperijoje. Jie siekė atkurti savo gyvenimą Paryžiuje ir Belgrade, Berlyne ir Niujorke, Prahoje ir Revalyje... Šiuose miestuose kai kurie pradėjo rašyti pirmą kartą, o kiti tęsė savo kūrybą rusų kalba.

Tik paskutiniais Perestroikos metais Sovietų Sąjungos skaitytojai atrado, kad rusakalbių kultūra išliko emigracijoje. Atsirado naujų vardų, o ilgai nutildyti balsai vėl pradėjo dainuoti. Tačiau šis nepaklusnus, įvairus choras, suformuotas neįsivaizduojamos tremties, daugeliui atrodė svetimas. Netrukus po to emigrantų literatūra nunyko paraštėse, tapo specialistų ir labai smalsių žmonių sritimi. Ir tokia ji liko – kol kita bendra tragedija ir dar viena emigracijos banga vėl ją iškėlė į dėmesio centrą.

Tokio pobūdžio mini antologija leidžiama pirmą kartą per dešimtmečius – ir pirmą kartą su vertimais į prancūzų ir anglų kalbas. Šie eilėraščiai beveik šimtmetį laukė, kol pasieks naująją Rusijos tremtinių kartą. Knyga sudaryta taip, kad šiandienos emigrantų skaitytojai jose galėtų rasti savo gyvenimo atspindžių: negrįžtamos netekties skausmą, išgyvenimo troškimą, namų paieškas, artėjantį nežinomybės šešėlį, ramybės ilgesį ir neblėstančią viltį kada nors sugrįžti...