Ivanas Aksionovas (1884–1935) buvo viena žymiausių Rusijos avangardo figūrų. Subtilus kritikas, eruditas ir vertėjas, pirmosios pasaulyje monografijos apie Pikasą (1917 m.), daugybės Šekspyro teatro studijų autorius, artimas Mejerholdo bendražygis ir Eizenšteino mokytojas (ir pirmasis jo biografas). Aksionovas taip pat buvo dramaturgas, prozininkas ir poetas: jo poezija įspūdinga savo originalumu, nors amžininkai jai skyrė mažai dėmesio. Beveik dvejus metus jis taip pat vadovavo Poetų sąjungai. Išleidęs eilėraščių knygą „Nepagarbios priežastys“ (1916 m.), išleistą futuristų prekės ženklu „Centrifuga“, jam pavyko išleisti tik kelis atskirus eilėraščius. Antrosios jo eilėraščių knygos „Eifelija“ (1916–1918 m.), kurioje yra 30 odų Eifelio bokštui, rankraštis archyvuose pragulėjo beveik šimtmetį. Trečiosios eilėraščių knygos „Odės ir šokiai“ (XX a. 3-iojo dešimtmečio pradžia) projektas niekada nebuvo įgyvendintas. Šis leidinys yra pirmasis mokslinis Aksionovo poezijos leidimas. Visiems tekstams pridedami išsamūs komentarai. Nemažai tekstų ir dokumentų pirmą kartą pateikiami į apyvartą, o retas dailininko Georgijaus Ečeistovo iliustruotas ir šeimos archyve saugomas „Odės Vyborgo apygardai“ (1920 m.) leidimas atkurtas faksimilės formatu. Vizualinėje medžiagoje yra 100 retų iliustracijų, įskaitant iš Kostakio kolekcijos (Salonikų šiuolaikinio meno muziejus) ir privačių archyvų.