Jeganos Jabbarovos knygos centre – jaunos moters kūnas, kurios egzistenciją, viena vertus, reguliuoja griežtos patriarchalinės azerbaidžaniečių šeimos ir bendruomenės taisyklės, kita vertus, ją pajungia neurologinė liga, sukelianti stiprų skausmą ir atimanti galimybę kalbėti. Metodiškai tyrinėdama kiekvieną kūno dalį, autorė atskleidžia prisiminimų, tradicijų ir praktikų, draudimų ir nurodymų sluoksnius, susiedama juos su asmeniškiausiu, fundamentaliausiu ir neišvengiamiausiu dalyku, kurį turi žmogus – fiziniu apvalkalu su visais jo apribojimais ir ypatumais. Galbūt liga galiausiai ne tik apriboja ir atima, bet ir suteikia raktą į išsivadavimą?

Kelių kartų moterų istorijos, priklausymas ir kitoniškumas, nepaklusnumas ir išlikimas, nepasirinktas palikimas ir kaip su juo susidoroti – tai Jeganos Jabbarovos debiutinės prozos knygos koordinatės.