Maksimas Arnautovas sulaukė devyniasdešimt dvejų metų, parašė dvylika simfonijų ir partitūrų dešimtims filmų, gavo visus įmanomus apdovanojimus – tačiau beveik nedavė interviu ir nepaliko memuarų. Vienintelė jo opera buvo uždrausta dieną prieš premjerą. Jo muzika buvo atliekama Europoje, bet nutylėta SSRS. Jis neturėjo vaikų – išskyrus tuos, apie kuriuos niekas nežinojo. Šis romanas, per keturiasdešimt nekrologų, rekonstruoja žmogaus, kuris kruopščiai ją slėpė, biografiją.