Skaitytojo dėmesiui pasiūlytoje knygoje naujai pasakojama Antrojo pasaulinio karo atminties raidos Lietuvoje istorija. Dėmesys muziejų, memorialų ir karo paminklų istorijai, Jekaterina Makhotina identifikuoja įvairius veikėjus, atminimo praktikas ir istorinius diskursus nuo pirmųjų karo dienų iki 2013 metų. Lietuvos likimas vokiečių okupacijos metais yra unikalus: čia vokiečių vadovybė iš karto pradėjo vykdyti masinio Lietuvos gyventojų naikinimo politiką, kuri privedė prie visų žydų naikinimo. Ši patirtis negalėjo nepaveikti konflikto formuojant kultūrinę karo atmintį sovietinėje Lietuvoje. Po perestroikos ir Lietuvos valstybinio suvereniteto grąžinimo 1990 m. „gyva istorija“ ir, svarbiausia, stalinizmo aukų patirtis užėmė pagrindinę vietą visuomenės reprezentacijoje. Kartu buvo atkreiptas dėmesys į Holokausto temą ir tylos, susijusios su jo aukų ir bendrininkų skaičiumi, įveikimui. Analizuodamas archyvinius šaltinius ir muziejų parodas, autorius parodo, kad atminties diskursai Lietuvoje yra įvairūs, jiems būdingi nuolatiniai pokyčiai ir lūžiai. Šiandien įvairūs „alternatyvūs prisiminimai“ pačioje Lietuvoje, taip pat pasaulinis diskursas apie Holokausto atmintį meta iššūkį valstybinei tautinio saviveikimo politikai.