Albume „Tai Navalnas“ nėra surežisuotų kadrų, todėl beveik niekada nematome Aleksejaus ilsintis. Jis visada yra veiksmo centre – ir tai labai tiksliai atspindi, kokia buvo jo politinė karjera. Čia Navalnas pirmą kartą sėdi už areštinės grotų, pabėga iš kampanijos štabo susitikti su rinkėjais, įkvepia rėmėjus mitinguose ir neviltyje klausosi brolio nuosprendžio. Garsiose nuotraukose, kurios pasklido po visą pasaulį, jis nusivalo žalius dažus nuo veido ir sniegu eina į Centrinę rinkimų komisiją; jis apkabina savo žmoną Juliją kadruose, kurie niekada anksčiau nebuvo publikuoti.

Jevgenijus Feldmanas fotografavo Aleksejų Navalną vienuolika metų. Jis buvo kuo artimesnis Navalnui ir tuo pačiu metu išlaikė savo nepriklausomybę. Dėl šio unikalaus požiūrio, kartu ir susidomėjimo, ir objektyvumo, Aleksejus kiekvienoje nuotraukoje atrodo itin tikroviškas.

Daša Navalnaja albumo pratarmėje rašo: „Ačiū Jevgenijui Feldmanui, kad buvote šalia ir palikote mums tokius prisiminimus. Kai kurios iš šių nuotraukų jau įėjo į istoriją, kitos – dar įeis. Ženios nuotraukų ir kitų dėka daugelis žmonių žino, koks buvo Aleksejus Navalnas – linksmas, paprastas, atviras, labai sąžiningas ir labai drąsus.“