Sasha Filipenko, kaip visada (skaitykite „Buvęs sūnus“ ir „Ketinimai“), yra aktuali, pastabi, šmaikšti ir lakoniška. Jam vėl pavyko sutalpinti pilnametražį veiksmo kupiną romaną į mažą knygelę. Žinoma, akivaizdūs televizijos scenaristo, rašančio Pirmąjį kanalą ir „Dožd“, įgūdžiai, tačiau jaučiama ir kai kas kita: Sašos Filipenkos personažai yra jo bendraamžiai ir amžininkai. Muzikantai, futbolininkai, žurnalistai, politiniai strategai... Jiems nepasisekė su epocha. Jie aštriai jaučia, kaip jų jaunystė blėsta, galbūt todėl jų dialogai tokie fragmentiški ir užkoduoti, o jų meilė nereiškia tęstinumo. „Patyčios“ – tai istorija apie tai, kaip cinizmas ir ironija nėra universalūs šarvai. Ir kad bandymas blaškytis tarp sąžinės graužaties ir niekšybės gali baigtis SMS žinute telefono ekrane: „Jis išmetė vaiką pro langą (((…).“