Viačka Krasulinas – muzikantas, poetas, keliautojas ir žmogus, kuris, regis, nuolat skuba. Jis koncertuoja, įrašinėja, repetuoja, dirba statybvietėse, restauruoja vargonus, iki paryčių rašo eilėraščius baruose ir kartais pasineria į istorijas, kurias sunku sugalvoti blaiviu protu. Visa tai – skirtingos vieno žmogaus, kuris per daug nesistengia būti patogus ir nuspėjamas, pusės.

Rinkinyje yra tekstai, parašyti nuo 2008 iki 2026 metų. Dainos muzikiniam projektui „Kašlaty Voh“ ir eilėraščiai, gimę Minsko metro, Vilijos baruose, butuose, gamtoje, skirtingose ​​šalyse ir skirtingose ​​sąmonės būsenose. Čia absurdas egzistuoja su švelnumu, juodas humoras su vienatve, o mirtis, meilė, alkoholis ir kasdienybė susimaišo viename keistame kelyje per nieką į niekur.

„Čia kiekvienas laiškas ne iš po rašiklio, jis mano“, – sako Viačka. Jis leidžia sau būti kitoks ir nebando savo tekstų paversti padoria „literatūra“. Šioje knygoje jis nemeluoja ir nežaidžia, o sąžiningai mėto laiškus – kartais juokingus, kartais negražius, kartais skausmingus, bet visada savus.
PAGAUK!