Aleksandro Nikolajevičiaus Jakovlevo likimas yra unikali medžiaga įdomiam pasakojimui. Fronto karys: kovojo Volchovo fronte, buvo sunkiai sužeistas. Partijos pareigūnas: perėjo visus karjeros laiptelius — nuo provincijos srities komiteto instruktoriaus iki TSRS KP CK Politinio biuro nario.

Mokslininkas: TSRS KP CK Aukštosios partinės mokyklos aspirantas, Kolumbijos universiteto (JAV) stažuotojas, istorijos mokslų daktaras, RAN akademikas, didelio akademinio instituto direktorius. Diplomatas: dešimt metų buvo TSRS ambasadorius Kanadoje. „Perestroikos architektas“ — taip Jakovlevą pradėjo vadinti 1980-ųjų metų antroje pusėje, kai jis kartu su M. S. Gorbačiovu aktyviai įsitraukė į partijos ir valstybės reformavimo procesą.

Aktyvus demokratinės valdžios sąjungininkas: 90-aisiais Kremlius jam patikėjo daugybę atsakingų pareigų naujoje Rusijoje. Ir beveik kiekvienas šios ilgos biografijos gyvenimo etapas kelia klausimų. Tarp jų toks: ar Jakovlevas buvo „įtakos agentas“, kaip manė daugelis Rusijos politikų perestroikos ir 1990-aisiais metais? Koks buvo jo tikrasis vaidmuo tuose tektoniniuose procesuose, kurie lėmė Sovietų Sąjungos žlugimą ir visuomeninės santvarkos pasikeitimą?

Šio pasakojimo autorius, istorijos mokslų kandidatas Vladimiras Snegirevas, bandė remdamasis archyviniais dokumentais, spausdintais šaltiniais, interviu su A. N. Jakovlevo bendražygiais ir savo asmenine patirtimi atsakyti į šiuos ir kitus klausimus, atsekti herojaus kelią nuo jo partinės karjeros pradžios iki TSRS KP žlugimo.