Jano Tschicholdo „Naujoji tipografija“ pirmą kartą buvo išleista 1928 metais Vokietijoje ir tapo savotišku šiuolaikinės tipografijos manifestu. Šis išsamus ir įtraukiantis tyrimas apima daugybę temų – nuo ​​socialinės kritikos teorijų ir meno istorijos iki didėjančios fotografijos svarbos grafiniame dizaine. Be to, „Naujojoje tipografijoje“ Tschicholdas suformuluoja itin aiškias ir tikslias spausdintų medžiagų dizaino taisykles. Paskutiniuose skyriuose pateikiamos išsamios praktinės kasdienio verslo dokumentų išdėstymo instrukcijos, iki pat rekomendacijų, kaip pasirinkti popieriaus dydį ir tinkamą šriftų derinį.

Tai pirmasis pilnas visame pasaulyje žinomo Tschichold kūrinio vertimas į rusų kalbą (keli skyriai buvo paskelbti sovietiniame žurnale „Poligraficheskoe Proizvodstvo“ 1929 m.). Rusiško leidimo pratarmę parašė Vladimiras Kričevskis.

Nepaisant to, kad knygoje aprašyti standartai yra pasenę ir nenaudojami, o pats Tschicholdas ilgainiui daugelio išsakytų minčių atsisakė, „Nauja tipografija“ vis dar išlieka viena svarbiausių XX amžiaus knygų, skirtų tipografijai ir grafiniam dizainui. Leidinys bus naudingas grafikos dizaineriams, šrifto dizaineriams, iliustratoriams ir maketuotojams bei plačiam skaitytojų ratui, besidomintiems grafinio ir šrifto dizaino istorija.

Knyga surinkta ir išdėstyta originalaus vokiško 1928 m. leidimo dvasia.