Romanas-biografija apie Eduardą Limonovą (1943–2020), parašytas prancūzų rašytojo Emmanuelio Carrère, sulaukė didelio europinio pasisekimo ir 2013 metais, dar gyvam esant jos herojui, buvo išverstas į rusų kalbą. Jis pelnė - bent jau kaip literatūrinis faktas - palankų jo vertinimą.

Naujas leidimas pasirodo Limonovo aštuoniasdešimtmečio metais, prieš pat jo numatytą karą. Jis patvirtina tiek rašytojo figūros aktualumą, kuris perėjo per pačius aštriausius savo šalies vidinius konfliktus, tiek jo biografo perspektyvumą. Carrère sugebėjo fiksuoti kelių kultūrinių pasaulių dvasią, kuriais Limonovas keliavo savo raidoje, įskaitant neramią 1990–2000-ųjų Rusijos atmosferą, kurioje jis patyrė antrą jaunystę, kupiną vilties ir nusivylimų.