Vienos priemiestyje gimusio Hugo Bettauerio romanas „Miestas be žydų“ (1922 m.) amžininkams atrodė kaip humoristinis „žurnalistinio romano“ pavyzdys, paremtas Naujojo objektyvumo dvasia... kol po 11 metų Aukštutinės Austrijos gyventojas nusprendė jį paversti realybe.

Viskas prasideda nuo to, kad Austrijos kancleris Nacionalinei Asamblėjai pasiūlė iniciatyvą: per šešis mėnesius ištremti iš šalies visus įvairaus amžiaus žydus, siekiant sustiprinti jaunos respublikos nacionalinę dvasią. Įstatymas priimamas, žydai išvyksta, ir per dvejus metus spindinti Viena virsta apšiurusiu provincijos kaimeliu, kurį Bettaueris apibūdina su patyrusio mokslinės fantastikos rašytojo entuziazmu.

Pirmasis rusų kalba išleistas austrų klasiko, mirusio nuo dešiniųjų fanatiko kulkos praėjus trejiems metams po knygos parašymo, pranašiškos įžvalgos leidimas.