Išrinktų Simonos Veil straipsnių ir laiškų rinkinys tęsia prancūzų mąstytojos palikimo publikacijų seriją, kurią pradėjo jos „Užrašai“ keturiuose tomuose (Ievano Limbacho leidykla, 2015–2022).

Knyga apima svarbiausią ir vaisingiausią Veil kūrybos laikotarpį, kai formuojasi jos originali pasaulėžiūra, sujungianti filosofines, religinės-mistinės, etines, politines ir estetinės idėjas į vieną neskaidomą visumą.

Nuo 1930-ųjų metų antros pusės ir iki savo ankstyvos mirties Veil vis labiau įsijaučia į visapusiškos dvasinės revoliucijos idėją, kurią ji vadina „tikruoju krikščionybės įgyvendinimu“. Tai yra tam tikras „perkraunamas“ krikščioniškosios civilizacijos procesas. Be to, Simona nesutinka laikyti Bažnyčios dvasinę misiją įgyvendinta ir nemato galimybės Europai išsilaisvinti iš mirtinai pavojingos šio amžiaus ligos – totalitarizmo.