Naujoji Maskvos literatūros avangardo meistro knyga, pirmoji po Andrejaus Belio prozos premijos gavimo, susideda iš apsakymų, pjesės ir apysakos (autoriaus žanro neologizmo).

Tai nuosekli intelektualinė distopija, kurios veikėjai ir situacijos susiduria lyg automobiliai lenktynių trasoje.

Beveik balardietiškas siužetas apie kelių policininką, pervažiuojantį „nereikalingus žmones“.

Mistinis medžiotojo, ieškančio maithunos, nuotykis – seksualinė pabėgimas, jungiantis su dieviškumu.

Psichodelinis metakinas: garvežys, dar žinomas kaip degantis traukinys, šviesos spinduliu iš anapus ekrano lekia į Užjauzos regioną. Ir tai tik pradžia...
Knyga baigiasi nauja „Antigone“, kurioje senovės graikų tragedijos, hinduistų dievų ir Higso bozono liekanos susipina tantriniame sūkuryje, sugriaudamos paskutinius normatyvinės – ir naratyvinės – logikos bastionus.