Skirtingai nuo ankstesnės Gintaro Patacko dvikalbės knygos, naujoji poema buvo ruošiama spaudai Lietuvoje ir beveik tuo pačiu metu baigiama, lenktyniaujant su vertimu į rusų kalbą.

Ironiškas absurdizmas, juodasis humoras, sąmonės srautas, stilių maišymas ir cento forma sieja šią knygą su vietinio modernizmo ir postmodernizmo tradicija. Iššaukiančiai neįprasta šiuolaikinės Vakarų poezijos fone griežta jambinė forma daro ją ypač patrauklią rusakalbiui vertėjui ir skaitytojui.