„Mano tiesa“, – rašo knygos autorė Polina Žerebcova, – „yra civilio, stebėtojo, istoriko, žurnalisto, žmogaus, kuris nuo devynerių metų fiksuoja įvykius valanda ir data, dokumentinių filmų rašytojo tiesa.“

Polina Žerebcova gimė 1985 m. Grozne ir ten gyveno beveik iki dvidešimties metų. 1994 m. ji pradėjo rašyti dienoraščius, kuriuose dokumentavo savo aplinką. Dienoraščiuose aprašoma Polinos vaikystė, paauglystė ir jaunystė, įskaitant ir Čečėnijos karus. Mokykloje, pirmojoje meilėje ir ginčuose su tėvais – dalykuose, kurie pažįstami kiekvienam paaugliui – vyko priešprieša bombardavimui, badui, niokojimui ir skurdui.