Šioje knygoje Nobelio premijos laureatas Robertas Lucasas apjungia savo darbus ekonomikos augimo klausimais – nuo ​​pagrindinio straipsnio „Apie ekonominio vystymosi mechaniką“ iki anksčiau neskelbtų 1997 m. Simono Kuzneto paskaitų.

Lucasas pereina nuo bendros teorijos, kaip galima palaikyti ekonomikos augimą ir kodėl augimo tempai įvairiose šalyse gali skirtis, prie paaiškinimo, kodėl prasidėjus pramonės revoliucijai staiga kilo augimo proveržis ir prognozuoja augimo tendencijas XXI amžiuje. Lucas pabrėžia fizinio ir žmogiškojo kapitalo kaupimo svarbą, parodydamas teigiamus žmogiškojo kapitalo išorinius padarinius, tokius kaip naujų žinių sklaida ar mokymasis darbo vietoje. Simono Kuzneto paskaitose nagrinėjama žmogiškojo kapitalo augimo ir demografinio perėjimo sąveika ankstyvosiose industrializacijos stadijose. Paskutiniame skyriuje Lucasas naudoja difuzijos modelį, norėdamas parodyti galimybę, kad didelė pramonės revoliucijos sukurta pajamų nelygybė pasiekė aukščiausią tašką ir kad XXI amžiuje pajamų skirtumai palaipsniui mažės.