Dabartinį lenkų poezijos veidą daugiausia suformavo socialiniai pokyčiai, įvykę Lenkijoje po 1989 m., kai „Solidarumas“ laimėjo pirmuosius laisvus rinkimus ir šalis patyrė iš esmės bekrauję revoliuciją, užbaigusią komunistinį režimą. Revoliucija įvyko ir lenkų poezijoje. Į literatūrą atėjo žmonės, kurie paskelbė radikalų atsiribojimą nuo praeities. Kaip rašė žymus lenkų ir rusų literatūros tyrinėtojas Adamas Pomorskis: „Rusų skaitytojas, įpratęs prie savo liberalaus ar disidentinio šešiasdešimtmečio, šiuose eilėraščiuose nustebs dėl teisingos priežasties retorikos nebuvimo, patirties individualumo ir skeptiško mąstymo, ir galiausiai – asmeninio orumo tono, kurio neužgožia balsų choras.“

Knygoje suburiami skirtingų kartų poetai, kurių eilėraščius vertė geriausi lenkų poezijos vertėjai.

Antologijoje – 24 autoriai: Justyna Bargielska, Wojciechas Bonowicz, Martyna Buliżanska, Jacekas Gutorowas, Jacekas Dehnelis, Bohdanas Zadura, Ryszardas Krynickis, Joanna Müller, Bronka Nowicka, Marta Podgórnik, Jacekas Podsiaddeło, Marcinymo Sendełas Słomczyński, Dariusz Sośnicki, Andrzej Sosnowski, Dariusz Suska, Eugeniusz Tkaczyszyn-Dycki, Julia Fedorczuk, Darek Fox, Roman Honet, Julia Szychowiak, Sławomir Elsner, Krzysztof Jaworski, Jerzy Jarniewicz.